Įsipareigojimų? Ji taip pat susiraukė.
Vyras? Sugyventinis? Draugas?
Ne, tikrai ne, suirzusi atsakė Leksė.
Lukanui atlėgo.
Juk jums ir anksčiau tekdavo lydėti viršininkus verslo kelionėse?
Tiesą sakant... aš... taip. Žinoma, teko. Ji atrodė sutrikusi. Tik aš... sutarėme, kad pas jus dirbsiu tris dienas, trumpai priminė.
Manau, kad jūsų agentūra neprieštaraus, jei šiek tiek užtruksime, be užuojautos nukirto Lukanas.
Bet aš nesutinku! atrėžė ji.
Leksei nuolat ginčijantis Lukanas vis labiau irzo. Po velnių, nejaugi jo nelaimės, kurios prasidėjo nuo Naujųjų metų, dabar perauga į...
Į pyktį, niūriai pripažino sau Lukanas. Leksė jį siutino, netgi labai. Tačiau Lukanas suprato pykstąs tik dėl to, kad yra priverstas grįžti į Malberio dvarą. Jei ne ši aplinkybė, Lukanas jau seniai būtų griežtai ir be jokių sentimentų pastatęs šią moterį į vietą.
Kur jos vieta, Lukanas, tiesą sakant, nežinojo.
Lovoje, nuoga, nuostabūs ilgi jos plaukai išsidriekę ant pagalvių, o jis lūpomis ir rankomis centimetras po centimetro tyrinėja šilkinį kūną štai kur, jo manymu, yra jos vieta...
Lukanas pasimuistė sėdynėje, vos tik pagalvojo, kaip bučiuoja nuogą jos kūną, jo penis sukietėjo.
Aš jums jau sakiau ne kartą, niūriai pridūrė jis, kad jūsų norai man neįdomūs.
Leksė sušnirpštė ir iš pasipiktinimo ėmė linksėti galva.
Jūs tikras egoistas ir aš visai nenustebčiau sužinojusi, kad nė kiek nesusijaudinote, kai Džesika Braun išėjo iš darbo net neįspėjusi!
Lukanas kreivai šyptelėjo.
Tikriausiai padarytumėte tą patį, bet, deja, negalite...
Nejaugi? atkirto Leksė ir lipšniai nusišypsojo.
Koks vis dėlto bjaurus šis vyras. Arogantiškas. Išpuikęs. Šaltas. Pašaipus.
Bet kartu ir toks neįtikėtinai patrauklus, kad Leksei net gniaužė kvapą.
Dėl to šios kelios dienos jai dar labiau apkars...
Ketvirtas skyrius
Na štai, burbtelėjo Lukanas, stovėjimo aikštelėje išlipo iš džipo, apsivilko švarką ir apėjęs automobilį atidarė dureles Leksei.
Kai Leksė neskubėdama išlipo iš automobilio ir pamatė akmeninius Malberio dvaro mūrus, kurie didingai stūksojo snieguotose Stauerbridžo valdose, širdis ėmė pašėlusiai daužytis.
Namas ir visa aplinka jai buvo gerai pažįstama daug geriau, nei galėjo įtarti šalia stovintis vyras.
Ji atsisuko ir įžūliai pažvelgė į jį.
Ką norite tuo pasakyti?
Jis pašaipiai kilstelėjo tamsius antakius.
Iš mudviejų bendravimo patirties žinau, kad esate linkusi apie viską reikšti savo nuomonę...
Leksė dar kartą užmetė akį į Malberio dvarą ir pasisuko į jį nutaisiusi kuo abejingesnę veido išraišką.
Sąskaitos už elektrą, matyt, milžiniškos!
Lukanas netikėtai nusikvatojo. Keista, būdamas šalia šios moters jis nusijuokia jau ne pirmą kartą. Neįtikėtina, liūdnai pagalvojo Lukanas, kuris veikiau buvo žinomas kaip paniurėlis, o ne humoro jausmą turintis žmogus.
Leksė taip pat stebėjosi, bet dėl to, kad prikando liežuvį ir nepagyrė išskirtinės Malberio dvaro didybės.
Eime į vidų? paragino ji.
Lukanas skubiai linktelėjo galvą.
Taip, reikia įvertinti žalą. Jis tvirtai suėmė Leksę už alkūnės ir žvilgtelėjo į mėlyną brezentą, kuriuo buvo pridengtas namo stogas iš vakarinės pusės. Aš tik saugau, kad nepaslystumėte ir nesusilaužytumėte kojos, pašaipiai tarė jis pamatęs surauktą jos kaktą.
Manote, iškelčiau jums bylą? pašaipiai paklausė ji.
Sprendžiant iš to, kad šiemet reikalai klostosi gana neblogai, tokia galimybė vargiai tikėtina! Lukanas instinktyviai ištiesė kitą ranką, kad Leksė nepaslystų ant apledėjusio laiptelio prie masyvių paradinių durų. Ji šiek tiek pasisuko ir prisiglaudė prie tvirtos jo krūtinės.
Prisilietus prie šilto kūno, Leksei užėmė kvapą, ji jautė raumeningą krūtinę, o šlaunimis įsirėmė į dar tvirtesnes kojas.
Nuo ką tik patirto jausmo net oras aplink juos, regis, nustojo virpėti. Iš vakaro buvo pasnigę ir plonytis sniego sluoksnis sugėrė visus garsus.
Leksė lėtai pakėlė galvą ir iškart pasigailėjo, nes susidūrė su tamsiomis ir nepaprastai giliomis Lukano akimis. Juos supusi ramybė staiga dingo, ore plykstelėjo žiežirbos Leksė tiesiog nepajėgė nusukti akių.
Stovėdama taip arti Lukano ji matė, kad jo gilios, rudo šokolado spalvos akys apvestos tarsi siaura juoda linija. Tamsios, dėmesį kaustančios akys. Leksė jautė, kad tokiose galima lengvai paskęsti, tačiau vis tiek negalėjo atitraukti žvilgsnio.
Staiga ji susivokė, kad tos akys pamažu artėja, Lukanas palenkė galvą ir jo lūpos atsidūrė prie pat josios.
Leksė staigiai atšlijo ir ištraukė ranką iš Lukano gniaužtų.
Liaukitės, juk jūs to nenorite! bandė įtikinti Leksė.
Jis atlaikė jos griežtą žvilgsnį.
Nenoriu?
Ne.
Ji susiraukė ir instinktyviai atsirėmė į sieną šalia laiptų, saugodamasi, kad nepaslystų.
Leksė turėjo svarių priežasčių nekęsti Lukano, bet jei jis pabučiuotų ją nekenčiamos Sianos vaikaitę Lukanas pradėtų nekęsti savęs.
Kokia likimo ironija, su siaubu pagalvojo Leksė, jei paaiškėtų, kad jam patinka moteris, kuria jei žinotų visą tiesą, nieku gyvu nebūtų domėjęsis.
Iš pasipiktinimo ji papurtė galvą.
Lauke šalta, gal pagaliau atidarysite duris ir eisime vidun? nekantriai sušnypštė ji.
Lukanas trūkčiojamai įkvėpė. Pagaliau po ilgos pertraukos galėjo giliai įkvėpti oro, nes iki tol jis, tiksliau jo kūnas, buvo lipte prilipęs prie švelnaus Leksės kūno...