Kai santuoka buvo nutraukta, o jausmai šiek tiek aprimę, Aleksandras bandė sūnus supažindinti su Siana. Tačiau jo pastangos buvo bergždžios visi trys atsisakė būti šalia moters, kurią laikė kalta dėl skyrybų.
Po velnių, Lukanas tikrai ten nevažiuotų, jei Džonas Bartonas, jų ūkvedys, nebūtų primygtinai pareikalavęs atvykti ir įvertinti namui padarytą žalą.
Po velnių, Lukanas tikrai ten nevažiuotų, jei Džonas Bartonas, jų ūkvedys, nebūtų primygtinai pareikalavęs atvykti ir įvertinti namui padarytą žalą.
Lukanas užsispyrusiai prašė Leksės važiuoti kartu, nes tikėjosi, kad ši aštrialiežuvė nukreips jo dėmesį nuo niūrių ir nerimą keliančių minčių. Bent iki Glosteršyro, nes paskui jų išvengti vis tiek nepavyks!
Susiraukęs jis pažvelgė į ją išvažiavus iš Londono, Leksė žiūrėjo pro šoninį langą ir gėrėjosi prieš dvi dienas gausiai iškritusiu sniegu, kuris Angliją pavertė pasakų šalimi. Nors keliai jau buvo nuvalyti, laukai, padengti storu sniego sluoksniu, atrodė šalti, bet kartu ir vaiduokliškai gražūs.
Spindinčiomis mėlynomis akimis Leksė džiugiai pažvelgė į jį.
Visur balta balta, argi ne gražu?
Lukanas pašaipiai šyptelėjo.
Taip ir gyvenime pridengi šunybes ir galvoji, kad niekas jų nepastebi!
Leksė šiek tiek paniuro Lukanas buvo akivaizdžiai įsitempęs.
Bet to neturėtų būti.
Jis atsiduso lyg būtų pavargęs.
Tik jau nesakykit, kad jūs iš tų, kurioms stiklinė būna veikiau apypilnė nei apytuštė.
Leksės skruostai užkaito išgirdus pašaipų Lukano toną.
Žinoma, jums patogiau būti ciniku!
Manau, esu realistas, atkirto jis.
Tai tik būdas nuslėpti, kad iš tikrųjų esate cinikas.
Jis pašaipiai ją nužvelgė.
Mandagumas nėra stiprioji jūsų savybė, Lekse!
Jūsų taip pat! atkirto ji.
Jūs teisi, burbtelėjo Lukanas nepiktai.
Leksė įdėmiai pažiūrėjo į jį.
Kažin, ar yra dalykų, dėl kurių mes galėtume sutarti?
Kad ir kaip būtų keista yra.
Oho!
Oho, iš tikrųjų, ramiai pakartojo Lukanas. Mūsų laukia tolimas kelias, Lekse, o kad jis neprailgtų, papasakokite apie save daugiau, paragino jis.
Suklususi Leksė įsitempė. Lukanas nori, kad ji jam pasipasakotų? Apie ką? Apie tėvus? Apie močiutę?
Leksės gyvenime buvo tokių dalykų, kuriuos išgirdęs Lukanas tikrai sustabdytų automobilį ir išgrūstų ją lauk į stingdantį šaltį!
Gal būtų ir geriau, jei jau viskas taip klostosi...
Ji suvilgė išdžiūvusias lūpas.
O gal jūs papasakokite apie save?
Jis kietai sučiaupė lūpas.
Geriau paklausome muzikos.
Leksė lengviau atsikvėpė, nes Lukanas, atrodo, neketino jos spausti ir reikalauti pasipasakoti. Ji pradėjo svarstyti, kodėl ir jis nenori kalbėti apie save.
Argi milijardieriaus Lukano gyvenimas nėra tarsi rožėmis klotas? Taip, bet, matyt, tik su verslu susijęs gyvenimas, nes asmeniniame, akivaizdu, esama tokių dalykų, kurių atskleisti jis nenori.
Lukanas santūrus, Leksė bandė atspėti, kas už viso to slypi.
Gal moteris?..
Ji slapta nužvelgė jį. Jo tamsūs plaukai tikrai atrodytų gražiau, jei būtų šiek tiek ilgesni, juodų akių žvilgsnis įsmeigtas į kelią atstumiantis, bet vis dėlto veidas atrodė patrauklus. Jo dailiai sudėtas ir stangrus kūnas pilnas energijos...
O ne, nereikia!..
Leksė iš siaubo net nusipurtė. Juk ji turėjo susipažinti su Lukanu Sent Kleru tik tam, kad įsitikintų, jog jis iš tikrųjų yra šaltas ir beširdis žmogus. Tačiau ji nenumatė, kad teks atsidurti taip arti, ir jis pasirodys netgi patrauklus.
Kelionės į Malberio dvarą Glosteršyre taip pat nebuvo Leksės planuose...
Kokią mėgstate muziką?
Leksė sumirksėjo ir stengėsi sutelkti dėmesį į Lukano žodžius.
Tiesą sakant, klasikinę. Ji gūžtelėjo pečiais.
Tamsūs jo antakiai pažvelgus į ją pakilo virš tokių pat tamsių akių.
Tikrai?
Taip, tikrai, atkirto ji. Nejau manėte, kad mėgstu sunkųjį metalą ar kažką panašaus?
Visai ne. Paprasčiausiai nustebau, nes mūsų muzikinis skonis sutampa. Jis įjungė kompaktinių plokštelių grotuvą ir salone iškart pasigirdo nuostabiai svaiginanti Mocarto melodija.
Mocartas na ir sutapimas!
Leksės močiutė nepaprastai žavėjosi jo muzika.
Kai buvo dar paauglė, per vasaros atostogas keletą savaičių Leksė praleisdavo pas Sianą, nes tėvai dirbo. Ištisomis savaitėmis virtuvėje, kurioje triūsdavo močiutė, iš grotuvo sklisdavo Mocarto melodijos.
Toji virtuvė ir namas, kuriame iki šiol gyvena močiutė, vos už pusės mylios nuo Malberio dvaro...
Leksei pasidarė negera tikrai ne dėl to, kad važiavo automobiliu.
Jei nuvažiavus paaiškėtų, kad padaryta žala ne tokia jau didelė, kaip mano ponas Bartonas, gal galėtume grįžti namo jau rytoj? viltingai paklausė ji.
Lukanas pažvelgė į ją pro pusiau užmerktas akis, manė išgirdęs jos balse nevilties gaidelę. Dėl to, kad nenori drauge praleisti tų dviejų dienų kaimiškoje Glosteršyro aplinkoje? Ar dėl to, kad nori kuo greičiau grįžti į Londoną, kur jos laukia reikalai, o tiksliau draugas?
Lukanas netikėjo nei vienu, nei kitu.
Bet jei paaiškės, kad padėtis kur kas blogesnė, nei maniau, galime užtrukti ir savaitę, tyčia erzindamas pasakė jis ir stebėjo, kaip išgirdusi šiuos žodžius iš nevilties ji išpūtė mėlynas akis, bet netrukus susivaldė. Ar turite kokių įsipareigojimų, kurie neleistų pasilikti? paklausė Lukanas suraukdamas kaktą.