Niekada nebūčiau sutikusi, tarė Brontė, stipriau prispausdama Elą. Niekas manęs neįtikintų atsikratyti kūdikio.
Brangioji, buvai jauna ir iki ausų įsimylėjusi. Žinau pakankamai moterų, kurios padarė tai, dėl ko paskui gailėjosi, tik todėl, kad to reikalavo mylimas vyras.
Brontė pažvelgė į mažylę, prisiglaudusią jai prie krūtinės, kovojančią su miegu ir besistengiančią neužmerkti tamsiai mėlynų akių. Brontę sujaudino mamos žodžiai. Ji buvo jauna ir beprotiškai įsimylėjusi. Ji būtų padariusi beveik viską, kad išlaikytų Luką šalia. Bet ji pasirodė visiška kvaiša, sekiodama paskui jį kaip įsimylėjusi paauglė, palikdama begalę žinučių jo telefone ir atsakiklyje, ką jau kalbėti apie maldaujamus elektroninius laiškus, kuriuos prisiminusi dabar tik susiraukdavo.
Nesakysi jam apie Elą? paklausė motina.
Brontė švelniai nubraukė plaukus nuo miegančio kūdikio veidelio.
Kai jis taip, nepranešęs, šiandien įsiveržė į studiją, teįstengiau galvoti, kaip jo nekenčiu. Ji pakėlė akis į mamą. Bet vieną dieną Ela paaugs tiek, kad supras, jog neturi tėvo. Ji norės žinoti, kas jis toks ir kodėl nėra jos gyvenimo dalis. Ką man reikės sakyti? Kaip jai paaiškinsiu?
Paaiškinsi taip, kaip aš tau, tarė motina. Kad vyras, kuris, kaip tu tikėjaisi, bus su tavimi, tave paliko. Prisimink, Bronte: tėvas yra tėvas tiek, kiek jis tai parodo. Kiek aš matau, Luka Sabatinis yra ne daugiau nei spermos donoras. Vieną dieną sutiksi puikų vyrą, kuris mylės tave ir Elą. Jis bus jai kur kas geresnis tėvas, nei vyras, kuris išbraukė tave iš savo gyvenimo nė neatsisukdamas. Kas užtikrins, kad jis anksčiau ar vėliau taip nepasielgs dar kartą? Tik tada jis įskaudins ne tik tave, bet ir Elą.
Tikriausiai tu teisi, tarė Brontė atsidusdama ir pakildama, atsargiai supdama Elą glėbyje. Bet kažkuri mano dalis jaučia, kad jis nusipelnė žinoti, kad turi kūdikį.
Tokie vyrai kaip jis net nemėgsta vaikų, pareiškė Tina. Jiems tai pernelyg didelė atsakomybė. Patikėk, aš pažįstu juos kaip nuluptus.
Brontė kilstelėjo antakį.
Šią popietę atvykus mano jaunėlių grupei, jis pasižiūrėjo į juos... Nežinau... Beveik ilgesingai, lyg pats norėtų vieną dieną tapti tėvu.
Bronte, mamos balsas skambėjo griežtai. Gerai apie tai pagalvok, prieš padarydama ką nors, dėl ko vėliau gailėsies. Jis labai turtingas vyras. Labai turtingas ir galingas. Jis gali nuspręsti tau atkeršyti už tai, kad nesakei jam apie vaiką. Jis gali paduoti tave į teismą. Tu neturi jokios vilties prieš jį laimėti, o jei ir turėtum, tau reikėtų mokėti už visas teisines paslaugas. Ir, nepamiršk: atsižvelgiant į jo veislę, jis turės geriausius advokatus. Šeimos teismas šiais laikais daug nuolankesnis, kai kalbama apie tėvus, tuo labiau apie tokius. Net jei jis gautų dalinę globą, Ela turėtų skraidyti pirmyn atgal į Italiją, ar kur jis šiuo metu gyvena. Gali būti, kad nematysi jos ištisus mėnesius, o vieną dieną, kai paaugs, gali nuspręsti ir iš viso pas tave nebegrįžti.
Brontė pajuto, kaip jos širdis susitraukė iš baimės, vien apie tai pagalvojus. Luka kilęs iš tokios galingos dinastijos. Sabatinių klanas būtų pats baisiausias priešas, kurį gali įgyti. Jų galia ir įtaka justi visame pasaulyje. Ji neturėjo jokios vilties, stodama į kovą dėl globos prieš Luką, ką jau kalbėti apie jo šeimą.
Ironiškiausia buvo tai, kad ji visai neplanavo laikyti Elos paslaptyje. Nepaisant Lukos pareiškimo, kad jis nebenori jos matyti, Brontė, vos sužinojusi, kad laukiasi, bandė su juo susisiekti. Po kelių bevaisių savaičių galiausiai ji nuskrido į jo vilą Milane, bet tarnautojai jos neįleido. Namų tvarkytoja miglotai paaiškino, kad Luka Amerikoje su nauja meiluže.
Naujienos pribloškė Brontę kaip smūgis į veidą. Ją sugniuždė tai, kaip greitai jis viską pamiršo. Ji net galvojo, kad jis visą tą laiką, kol jie susitikinėjo Londone, turėjo tą amerikietę meilužę. Visgi jis nė karto neliko nakvoti jos bute ir neleido jai nakvoti jo prabangiame Londono name. Jis niekada niekur jos neišsivežė savaitgaliui; ji niekada net negyveno su juo viešbutyje. Jis visada parveždavo ją namo, pasiteisindamas tuo, kad yra vyturys, labai anksti keliasi ir nenori jos trukdyti. Ji suprato, kad buvo tokia naivi, jog tikėdavo jo pasiteisinimais. Kaip patiklu niekada neabejoti, kodėl jis nelieka nakčiai po pasimylėjimo. Kokie meilužiai nemiega vienas kito glėbyje? Gatvių plaštakės ir joms mokantys vyrai, štai kas, pamanė Brontė karčiai. Luka su ja elgėsi kaip su kekše, o ji buvo pernelyg akla, kad tai pastebėtų. Bet šįkart ji nebedarys tos pačios klaidos. Ji susitiks su juo, ir viskas. Tai bus kaip padėtas taškas, kažkas, ko jai taip reikėjo, taip netikėtai nutrūkus jų romanui. Iš tikrųjų atsisveikinti bus labai malonu. Brontė pagaliau išsilaisvins nuo vyro, suteikusio jai tiek skausmo ir kančios, ir tik tada ji galės gyventi toliau.
Kad nereikėtų ieškoti stovėjimo aikštelės mieste, Brontė pasigavo taksi. Ji norėjo pasilikti galimybę skubiai pasišalinti, jei reikalai pasisuks ne visai palankiai. Logiška, kad taksi yra daug saugesnė pabėgimo strategija, nei jos murzinas automobilis su vaikiška kėdute, pilnas trupinių ir išmargintas sulčių dėmėmis.