Šaunuolis, švelniai pagyrė Reifas. Jeigu ką blogai pastatai, tiesiog sugriauk ir statyk iš naujo.
Tėveli. Ateik pažaisti.
Svarbiausia pamatas, pasakė Reifas stodamasis. Jis susirangė ant grindų šalia sūnaus ir jie ėmė kilnoti kubelius. Reifo didelės rankos judėjo kartu su Nato mažomis putliomis rankutėmis. Regana sako, kad jūs norite apsidairyti po mūsų viešbutuką.
Tiesa. Norėčiau ten kurį laiką apsistoti, jeigu turite laisvų vietų.
Ak, bet... norėtume, kad gyventum čia, Rebeka.
Rebeka nusišypsojo Reganai.
Vertinu tai ir norėčiau šiek tiek laiko praleisti čia. Tačiau man būtų naudinga keletą naktų pernakvoti ir jūsų viešbutyje.
Išvaryti iš jo vaiduoklius, pasakė Reifas ir mirktelėjo sūnui.
Galima ir taip sakyti, šaltai tarė Rebeka.
Ei, nesuprask manęs klaidingai. Ten tikrai yra vaiduoklių. Man pirmąkart pasisekė paliesti Reganą, kai pagavau ją alpstančią viešbučio koridoriuje. Jie ją išgąsdino.
Buvo ne visai taip, paaiškino Regana. Maniau, Reifas krečia pokštus, bet kai suvokiau, kad jis niekuo dėtas... tiesiog per daug susijaudinau.
Papasakok apie tai. Susižavėjusi Rebeka palinko prie jos. Ką tu ten matei?
Nemačiau nieko, atsiduso Regana. Sūnus buvo per daug susidomėjęs kubeliais, kad girdėtų apie ką kalbama. Be to, jis taip pat Makeidas. Tiesiog pajutau, kad esu ne viena. Namas jau daug metų stovėjo negyvenamas ir apleistas. Reifas net nebuvo pradėjęs jo renovuoti. Girdėjau triukšmą, žingsnius, varstomas duris. Vienoje vietoje ant laiptų galima pajusti šaltį.
Jautei? paklausė Rebeka neišraiškingu balsu, kaip mokslininkė vertinanti faktus.
Iki pat kaulų. Mane tai pribloškė. Vėliau Reifas paaiškino, kad Antietamo mūšio dieną kaip tik ant tų laiptų buvo nušautas jaunas kareivis.
Du kapralai. Rebeka linktelėjo pamačiusi nuostabą Reganos akyse. Esu susipažinusi su šia vieta, jos legendomis. Du priešiškų kariuomenių kareiviai susitiko miške 1862 metų rugsėjo 17 dieną. Manoma, kad jie arba pasiklydo, arba ketino dezertyruoti. Abu buvo labai jauni. Jie kovėsi miške, smarkiai sužeidė vienas kitą. Vienas sugebėjo nueiti iki Barlou namų, dabartinio Makeidų viešbučio. Namų šeimininkė Abigalė buvo iš Pietų, ištekėjusi už jankių verslininko. Ji liepė sužeistąjį įnešti į namą, užnešti laiptais aukštyn ir ten suteikti jam pagalbą. Tačiau jos vyras išėjo ant laiptų ir nušovė kareivį.
Tiesa, pritarė Regana. Name dažnai galima užuosti rožių kvapą. Abigalės rožes.
Iš tiesų? Rebeka mėgino suvirškinti informaciją. Ką gi, ką gi... argi tai ne nuostabu? Akimirką jos akys tapo svajingos, paskui žvilgsnis vėl paaštrėjo. Man pasisekė susisiekti su vienu iš to laiko tarnų palikuoniu. Atrodo, kad Abigalė stengėsi padėti tam kareiviui. Netgi po jo mirties. Paliepė tarnams apžiūrėti jo kišenes ir šie rado keletą laiškų. Ji parašė jo tėvams ir pasirūpino, kad kareivio kūnas būtų parvežtas namo palaidoti.
Nežinojau to, sušnabždėjo Regana.
Abigalė slėpė visa tai, vengdama vyro rūstybės. Vaikinas buvo vardu Grėjus. Grėjus Franklinas, kapralas, konfederatas. Jis nesulaukė devynioliktojo gimtadienio.
Kai kurie žmonės girdi šūvį ir raudą. Kesė, Devino žmona, galėtų tau daugiau papasakoti.
Norėsiu rytoj apžiūrėti tą namą, jei galima. Taip pat būtų įdomu pasižvalgyti po mišką ir fermą. Kitą kapralą, kurio vardas nežinomas, palaidojo Makeidai. Tikiuosi čia apie tai sužinoti daugiau. Mano aparatūra ryt po pietų jau turėtų būti atgabenta.
Aparatūra? paklausė Reifas.
Jutikliai, filmavimo kameros, temperatūros matuokliai. Parapsichologija taip pat yra mokslas. Sakykite, ar niekas nepranešė apie telekinetinius reiškinius judančius negyvus objektus? Poltergeistą?
Ne, Regana sudrebėjo. Būtume apie tai girdėję.
Na, aš niekada neprarandu vilties.
Priblokšta Regana įsispoksojo į draugę.
Tu visada buvai tokia...
Rimta? Aš ir esu rimta. Patikėk, labai rimtai žiūriu į visa tai.
Gerai. Krestelėjusi galvą Regana atsistojo. Man reikia rimtai pagalvoti apie vakarienę.
Padėsiu tau.
Rebekai atsistojus, Regana iš nuostabos kilstelėjo antakius.
Nejau Europoje dar ir maistą ruošti išmokai?
Ne, net kiaušinio nesugebėčiau išvirti.
Prisimenu. Sakei, kad tai paveldėta.
Ir aš prisimenu. Dabar manau, kad tai tebuvo fobija. Valgio darymas pavojingas darbas. Aštrios kriaunos, karštis, liepsna. Tačiau galiu padengti stalą.
Tai neblogai.
Vėlai vakare, įsikūrusi jai skirtame kambaryje, Rebeka įsitaisė ant didelės minkštos palangės su knyga ir puodeliu Reganos užplikytos arbatos. Iš apačios atsklido prislopintas irzlus kūdikio verksmas, paskui ji išgirdo koridoriumi tolstančius žingsnius. Netrukus vėl įsivyravo ramybė, nes Regana tikriausiai maitino kūdikį. Rebeka sunkiai galėjo įsivaizduoti, kaip anksčiau jos pažinota Regana Bišop tapo mama. Koledže Regana buvo gabi, energinga, viskuo besidominti. Žinoma, ji traukė vyrų dėmesį, šyptelėjusi prisiminė Rebeka. Taip atrodančios moterys visuomet patiks stipriajai lyčiai. Regana buvo ne tik graži, bet ir mokėjo bendrauti, todėl buvo mėgstama tiek vyrų, tiek moterų.
Rebeką, neskoningai besirengiančią, rimtą, nepritampančią prie aplinkos mergaitę, pribloškė Reganos pasiūlymas draugauti. Dabar, sėdėdama ant palangės su rankas šildančiu puodeliu, Regana prisiminė, kokia ji tuomet buvo drovi. Ir tebėra, kad ir kokią storą odą būtų užsiauginusi per kelis pastaruosius mėnesius. Kai mokėsi koledže, nesugebėjo bendrauti ir jai nesisekė įsitraukti į intensyvų studentų gyvenimą. Tik Reganai pasirodė visiškai natūralu po savo sparnu priglausti jauną nepatrauklią keistuolę.