Taip, meilute. Eidamas prie jos Šeinas įsikišo veržliaraktį į užpakalinę kišenę. Ji taip gražiai atrodo, pagalvojo, primerkusi auksaspalves akis nuo saulės, vilkinti beformį švarkelį. Jie godūs. Jei į gardą įkištoje rankoje nelaikysi maisto, nukąs pirštus. Šeinas nerūpestingai paėmė jos ranką ir apžiūrėjo plaštaką. Gražūs pirštai. Ilgi ir ploni.
O jūsų purvini. Pati nustebo pasakiusi tai ramiu balsu, neužsikirsdama.
Dirbau.
Matau, išlaisvindama ranką Rebeka sugebėjo draugiškai nusišypsoti, nenoriu trukdyti.
Netrukdote. Jis paglostė prie jų atbėgusius šunis. Reikėjo truputį pataisyti grėblį. Tik tiek.
Ji kilstelėjo antakius.
Jūs taip išsitepate taisydamas grėblį?
Jo skruostuose atsirado duobutės.
Ne apie paprastą grėblį kalbu, miestiete. Ar buvote viešbutyje?
Taip. Susipažinau su Kese. Ji man aprodė namą. Parveš atgal pas Reganą, kai norėsiu. Kadangi buvau kaimynystėje... Ji nutilo ir vėl pažvelgė į gardą. Nebuvau mačiusi kiaulių iš arti. Norėjau jas paliesti.
Šeriuotos, pasakė jis, lyg kietas šepetukas. Nelabai malonios liesti. O šiaip nuolat alkanos.
Ak. Rebeka vis dar norėjo paliesti kokią kiaulę, bet baiminosi ir dėl pirštų, todėl tik atsigręžė ir atidžiai apžvelgė fermą. Jūsų ūkis gerai atrodo. O kodėl ten nieko nepasodinote?
Žemei reikia leisti retkarčiais vieną sezoną pailsėti. Šeinas pažvelgė į pūdymą prie miško. Turbūt nenorite išgirsti paskaitos apie sėjomainą, tiesa?
Gal ir norėčiau, šyptelėjo ji, bet ne šią akimirką.
Taigi... Jis padėjo ranką ant tvoros šalia jos plaštakos. Įprastinė flirtavimo gudrybė, pagalvojo Rebeka ir tarė sau, kad ji nenusileis iki to. O ko jūs norite?
Apsižvalgyti aplinkui, jeigu netrukdysiu.
Ji instinktyviai norėjo susikūprinti, pasitraukti į šalį, bet laikė smakrą pakėlusi ir žiūrėjo jam į akis.
Gražios moterys man niekada netrukdo. Šeinas nusijuosė nuo kaktos raištį, nusišluostė juo rankas ir įsikišo į kišenę. Eime.
Jai net nespėjus susivokti, jis paėmė ją už rankos. Ji įsiminė jo delną. Kietas, stiprus, šiurkštus, su nuospaudomis. Kai jie ėjo aplink pašiūrę, ji pastebėjo didelę, grėsmingai atrodančią žemės ūkio mašiną su baisiais dantimis.
Čia grėblys, pasakė jis švelniai.
Ką jūs jam darėte?
Taisiau.
Šeinas pasuko link tvarto. Žinojo, kad dauguma miestiečių nori pamatyti tvartą. Tačiau ji stabtelėjo, kai jie ėjo pro vištidę.
Jūs taip pat auginate vištas. Kiaušiniams?
Kiaušiniams, žinoma. Bet ir mėsai.
Jos veidas net pažaliavo.
Jūs valgote savo viščiukus?
Mieloji, aš bent žinau, ką valgau. Kodėl turėčiau pirkti vištienos paketus parduotuvėje?
Ji suniurnėjo ir per petį pažvelgė į kiaulių gardą. Perpratęs jos mintis Šeinas šyptelėjo.
Kiaušiniams, žinoma. Bet ir mėsai.
Jos veidas net pažaliavo.
Jūs valgote savo viščiukus?
Mieloji, aš bent žinau, ką valgau. Kodėl turėčiau pirkti vištienos paketus parduotuvėje?
Ji suniurnėjo ir per petį pažvelgė į kiaulių gardą. Perpratęs jos mintis Šeinas šyptelėjo.
Gal norite pasilikti pietų?
Ne, ačiū, ištarė ji silpnu balsu.
Šeinas negalėjo susilaikyti.
Ar kada nors dalyvavote kiaulės skerstuvėse? Tai labai svarbus renginys. Visuomeninis. Mes tokį organizuojame kartą per metus. Tada renkame lėšas gaisrinei. Būna kiaulės skerstuvės, o paskui pusryčiai, galima prisivalgyti blynų kiek telpa.
Rebeka prispaudė delną prie sublogavusio skrandžio.
Jūs išsigalvojate.
Ne. Jūs nežinote tikro dešros skonio...
Ketinu tapti vegetare, skubiai nutraukė ji, bet paskui susiėmė. Gražiai papasakojote, fermeri.
Negalėjau atsispirti. Teigiamai įvertinęs tokį greitą atsigavimą Šeinas spustelėjo jai ranką. Jūsų akys išduoda, kad skaičiuojate kiekvieną žvygtelėjimą ir kudakavimą, rūšiuojate juos, kad paskui būtų iš ko rašyti straipsnį apie vidutinišką amerikietišką fermą.
Gal ir taip. Ji prisidengė ranka akis, norėdama patyrinėti jo veidą. Šis vyras atrodė išties nuostabiai. Detalės man įdomios. Kai turi pakankamai medžiagos, gali parašyti straipsnį. Geras straipsnis prilygsta gerai nuotraukai.
Man atrodo, kad tas, kas domisi detalėmis, straipsniais ir geromis nuotraukomis, neišvarys vaiduoklių.
Jeigu mokslininkai nebūtų domėjęsi nežinomais dalykais, jūs vis dar dirbtumėte žemę akmeniniu kauptuku ir aukotumėte aukas Saulės dievui.
Su šiais žodžiais ji įėjo į tvartą. Jame buvo gardai nuožulniomis betoninėmis grindimis. Nosį kuteno šieno kvapas ir dulkės. Šviesa čia buvo blankesnė, o gyvulių kvapas stipresnis.
Rebeka nuėjo prie gardo ir suspiegė, kai virš vartelių staiga pasirodė mūkianti karvės galva.
Ji serga, paaiškino Šeinas, išmintingai kosuliu pridengdamas kikenimą. Teko atskirti nuo visos bandos.
Rebekos širdis vėl pradėjo plakti normaliu ritmu.
Ak. Ji tokia didžiulė.
Iš tiesų, viena iš mažesnių. Galite paglostyti jai galvą.
Jis suėmė Rebekos ranką ir priglaudė prie karvės galvos. Rebekai teko nuspręsti, kas šiurkštesnis Šeino delnas ar karvės galva.
Ar ji pasveiks?
Taip, sveiksta.
Jūs pats gydote gyvulius? Jums nereikia veterinaro pagalbos?
Tik ne dėl kiekvienos smulkmenos. Jam patiko laikyti Rebekos ranką savojoje. Jausti, kaip ji įsitempia, o paskui lėtai atsipalaiduoja. Kaip pirštais glosto abejingą karvę. Juk jūs taip pat nebėgate pas gydytoją dėl slogos, tiesa?