Tarnaitę, kuri nuo atvykimo sukinėjosi aplinkui, išsiuntė, nes vien mintis apie ją Tomasinai buvo nesuvokiama, nors toks buvo merginos darbas. Tomasina manė, kad bus viena iki vakarienės vestuvių išvakarėse, bet beldimas į duris nutraukė svajones ir ji nuėjo atidaryti, o paskui prisimerkė, išvydusi moterį. Toji vilkėjo gražią ryškiai mėlyno šilko suknelę, krintančią ant grindų lyg krioklio vanduo. Žvilgantys moters plaukai buvo paslėpti po plonyte sidabro spalvos skraiste, o tviskantys auskarai buvo tokie pat kaip ryškios, žalsvai melsvos akys. Tomasina stovėjo sutrikusi ir tylėjo, supratusi, kad kelias sekundes neatpažino savo sesers