Gal malonėtumėte suteikti man progą ir per kelias valandas įsitikinsite mano sugebėjimais, nerūpestingai pasiūlė ji.
Netgi tada, kai būna teisi, jos žodžiai skamba įžūliai, susiraukdamas pripažino Lukanas. Tarsi iš anksto būtų prieš jį nusiteikusi...
Ar šitaip ji elgiasi dėl to, kad jis, Leksės manymu, beširdiškai elgėsi su Džesika Braun?
O gal jo nemėgsta dėl kitų priežasčių?
Ankstesnės Lukano sekretorės Leksė Hamilton net nepažinojo, taigi pirmasis variantas jos elgesiui pateisinti yra netinkamas. Matyt, yra kita priežastis.
Tikriausiai čia nieko asmeniška, gal ji paprasčiausiai yra dygi ir tiesmuka su žmonėmis.
Tai turėtų paaiškėti per tris dienas, kurias jis praleis su šia moterimi, žinoma, jei ištvers.
Be to, reikėtų apsispręsti, ką daryti su apgadintu Malberio dvaru, apie kurį telefonu pranešė Džonas Bartonas...
Kas nors nutiko, pone Sent Klerai? lyg tarp kitko paklausė Leksė po poros valandų, kai Gideonas Sent Kleras jau buvo išėjęs iš kabineto palydėti Endriaus Proktoro ir jo patarėjo teisės klausimais iki lifto.
O kas galėjo nutikti? sudirgęs tarė Lukanas ir mikliai stodamasis nuo kėdės nervingai sukando dantis. Jis apėjo aplink stalą ir pervėrė ją lediniu žvilgsniu.
Leksė palingavo galvą.
Aš tik pamaniau, kad pasirašius sutartį būtų buvę gražu pakviesti poną Proktorą pietų...
Man regis, Proktoras mielai būtų papietavęs, tik ne su manimi, o su jumis.
Manimi? pakartojo Leksė nepatikliai.
Neapsimeskite naivuole, Lekse. Puikiai žinote, kokį įspūdį palikote Endriui Proktorui, kandžiai burbtelėjo jis.
Ji susiraukė.
Na, pasijuokiau iš kelių pono Proktoro juokelių...
Tiesą sakant, nederamai kikenote iš visų jo juokelių, niekinamai pataisė ją Lukanas ir viduje jam užvirė pyktis, kai vėl pagalvojo apie posėdį.
Endrius Proktoras, gražus trečią dešimtį bebaigiąs vyras, valdė didelę transporto įmonę, kurią Lukanas siekė prijungti prie Sent Klerų korporacijos. Gideonas keletą kartų jau buvo susitikęs su Proktoro teisininku norėdamas išsamiau aptarti pardavimo reikalus. Šįryt Lukanas pagrįstai tikėjosi, kad posėdis, kurio tikslas pasirašyti sutartį, praeis be didesnių keblumų.
Tačiau darydamas tokią prielaidą jis neįvertino fakto, kad jame dalyvaus Leksė!
Vos tik Endrius Proktoras pamatė ją, posėdis iškart pasisuko kita linkme. Tas vyras ėmė flirtuoti su ja ir visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad sutartis turi būti galutinai aptarta ir abiejų šalių patvirtinta.
Gideonas taip pat ja domėjosi, o tai nežadėjo nieko gero.
Lukanas stipriai sučiaupė lūpas.
Po velnių, elgėtės taip, lyg būtumėte mielai sugulusi su tuo vyriškiu!
Pasipiktinusi Leksė išpūtė akis.
Pone Sent Klerai, viešai, stebint pašaliniams, su jokiu vyru negulčiau į lovą!
Lukanas giliai įkvėpė, nes jam prieš akis iškilo tokio atsakymo sužadintas vaizdinys.
Jos veido oda buvo skaisčiai šviesi ir Lukanas net neabejojo, kad liaunas kūnas lygiai toks pat akinamai baltas. Oda, jei paliestum, tikriausiai būtų švelni ir glotni. Iškilios krūtys su rausvų spenelių žiedlapiais, o šilkinių plaukų trikampis tarp šlaunų toks pat tamsus kaip ir jos...
Dievulėliau!
Nejau jis pametė sveiką protą? Kalėdos Škotijoje, paskui vestuvės Malberio dvare ir dar Bartono skambutis iš Glosterio, kuris, savaime suprantama, išmušė iš vėžių. Bet juk tai negalėjo taip sudrumsti Lukano minčių, kad į sekretorę imtų žiūrėti tik kaip į aistrų objektą?
Sudrumstė tik protą?
Tiesą sakant, gundantis Leksės grožis nedavė ramybės kitai jo kūno daliai.
Atvirai kalbant, man visai neįdomu, ko tikitės eidama su vyru į lovą, niūriai burbtelėjo jis, nors tai ir nebuvo tiesa. Tik noriu pasakyti, kad pernelyg draugiškas jūsų elgesys su Endriumi Proktoru visiškai netinkamas dalykinio susitikimo metu.
Leksė pasijuto nesmagiai, nes iš dalies Lukanas buvo teisus. Tikriausiai jis tikėjosi, kad per posėdį ji tyliai sėdės kamputyje ir nesileis Endriaus Proktoro įtraukiama į diskusijas. Ji ir būtų taip dariusi, tačiau matė, kad Lukanas kaskart susierzina, vos tik Proktoras kreipiasi į ją...
Todėl dabar Leksė droviai šyptelėjo.
Atleiskite, jei mano elgesys šį rytą jums pasirodė netinkamas.
Lukanas atrodė nustebintas.
Ką pasakėte?..
Leksė pažiūrėjo į jo pusę, bet nesugebėjo pažvelgti tiesiai į akis.
Aš tik atsiprašiau, nekantriai pakartojo ji.
Lukanas ir pats suprato, kad ji atsiprašė! Ir to visiškai nesitikėjo. Tai buvo taip netikėta, kad nebežinojo, kaip jam elgtis ir ką, po velnių, daryti toliau.
Neryžtingu jo tikrai nebūtų galima pavadinti.
Bet kas jam darosi šiandien iš pat ryto?
Žvelgdamas iš vadovo pozicijos, Lukanas žinojo, kad jam tereikia paskambinti į agentūrą, kuri atsiuntė šią moterį, ir ją tučtuojau pakeistų kita, arba jis tiesiog galėtų kreiptis į kitą agentūrą.
Tačiau iš tikrųjų jis norėjo visai ko kito...
Lukanas atsikvėpė.
Jau beveik pirma. Galėtume kur nors kartu papietauti...
Kartu? pažvelgė klausiamai į jį Leksė.
Taip, kartu, juokingai nutęsė Lukanas. Gal bevalgydami iškeltume baltą vėliavą?
Toks pasiūlymas Leksę gerokai nustebino. O gal tai ne pasiūlymas, o ultimatumas? Gal jis nori pasakyti, kad arba jie ras bendrą kalbą, arba jis įvykdys grasinimą ir pakeis ją kita sekretore šitaip suteršdamas gerą Sekretorių agentūros vardą?