Tai buvo vienas iš tų paprastų miestelių, kurių gyvenimas lėtai teka sava vaga, o įvykių maža. Kiekvienas gyventojas laikė garbės reikalu dalyvauti iškilmėse naujo ugniagesių automobilio įsigijimo proga ir metiniame Įkūrėjo dienos parade. Štai kodėl Klifas nusprendė gyventi čia, nors galėjo apsigyventi kur panorėjęs. Čia jis užaugo ir suprato tuos žmones, jautė jų vienybę. Perprato ir jų silpnybes. Bet geriau tikriausiai daug geriau nei juos, jis pažino ir suprato žemę. Todėl rimtai abejojo, ar žavioji dainų kūrėja iš Kalifornijos ją taip pat supras.
Sidžėjus spėjo, jog Megė čia ištvers šešias savaites. Klifas, jos dar nė nematęs, galvojo apie perpus trumpesnį laiką. Bet turėjo vilties, kad kol jai pabos kaimiškas gyvenimas, jis toje žemėje paliks ir savo pėdsaką.
Iš grįsto kelio Klifas įsuko į ketvirčio mylios ilgio keliuką, vedantį pro Morganų kiemą. Jau daug metų jis važinėja šiuo keliuku, kuris dabar atrodė prasčiau nei bet kada. Lietus ir nepriežiūra atliko juodą darbą. Iš abiejų keliuko pusių grėsmingai styrojo šakos ir kėsinosi į automobilį. Pirmiausia reikės sutvarkyti keliuką, pamanė Klifas, jo mažam pikapui bumbsint per provėžas. Reikės jį suformuoti, užpilti duobes, išlyginti, įrengti sausinimo sistemą ir paskleisti žvyro.
Klifas važiavo lėtai, bet ne norėdamas pasaugoti automobilį apžiūrinėjo žemę kitoje keliuko pusėje. Ji buvo laukinė, neliesta amžina. Klifui knietėjo čia padirbėti, pajusti savo talento ir nuostabių gamtos galių dermę. Jeigu Megė Ficdžerald nori asfalto dangos ir augalų iš šiltnamio, ji ne ten pataikė. Jis pirmas jai tą išrėš.
Nusprendė, kad nekeis nuostatų net ir nesulaukęs pritarimo savo idėjoms. Pašaliečiai čia dažnai atvyksta iš turtingų sostinės priemiesčių ir geidauja nuobodžių kiemų be krūmų ir kreivų medžių. Jiems patinka tvarkingomis eilėmis susodintos smulkios mielos gėlytės. Žemės jie nori lygios, kad kassavaitinis vejos pjovimas nereikalautų per daug pastangų. Jie tik nori nemeluodami sau pasakyti, kad gyvena kaime, nors viskas tam prieštarauja miestietiška elgsena, miestietiški pomėgiai, pašaipiai galvojo Klifas. Kai pravažiavo paskutinį posūkį, jis jau nuoširdžiai nemėgo Megės.
Megė išgirdo automobilį jo nė nepamačiusi. Dar vienas dalykas, kurį ji mėgo savo naujuose namuose, buvo tyla tokia tyla, kad automobilio ūžimas, kuris mieste paprasčiausiai liktų nepastebėtas, čia patraukia dėmesį. Greitai nusibraukusi rankas į kelnes ji atsistojo ir delnu prisidengė akis nuo saulės.
Kol ji taip stovėjo, automobilis išsuko iš posūkio ir sustojo toje vietoje, kur vos prieš valandą stovėjo mersedesas. Nors šiek tiek apdulkėjęs, nuobodžiai pilkas, pikapas atrodė daug patogesnis ir jaukesnis už bet kokį prabangų automobilį. Megė negalėjo įžiūrėti vairuotojo pro akinamą priekinio stiklo spindėjimą, bet nusišypsojo ir sveikindama pamojavo ranka.
Pirmiausia Klifas pagalvojo, kad ji žemesnė, nei jis tikėjosi, ir truputį dailesnio sudėjimo. Ficdžeraldai visada atrodė augesni už kitus. Tikriausiai pageidaus orchidėjų jos tiktų prie jos stiliaus. Jis išlipo iš automobilio jau būdamas įsitikinęs, kad ji tuoj pat jį suerzins.
Klifui išsiropštus Megę užplūdo netikėta nuostaba gal dėl to, kad laukė ir tikėjosi dar vieno pono Bogo. O gal todėl, kad jis puikiai atitiko tobulo vyro įvaizdį, mąstė Megė su jai būdingu polinkiu į nuoširdumą. Nusprendė, kad jis šešių su trupučiu pėdų ūgio. Pečiai įspūdingo pločio. Juodi, vėjo sušiaušti plaukai krito ant kaktos ir ausų palaidomis garbanomis. Jis nesišypsojo, burna buvo ryškių kontūrų, jausminga. Megė šiek tiek nusivylė, kad pro akinius nuo saulės negali matyti jo akių iš jų sprendė apie žmones.
Šįkart Megė įvertino jį iš eisenos lengvos ir užtikrintos. Atletiškas, pripažino stebėdama jį einantį nelygia žeme. Ir savimi pasitikintis be jokios abejonės. Klifas buvo jau visai prie jos, kai Megė suprato: nusiteikęs jis ne itin draugiškai.
Panelė Ficdžerald?
Taip, ji nusišypsojo ramia šypsena ir padavė jam ranką. Jūs iš Delanių?
Teisingai.
Jų rankos trumpam susitiko, jos švelni, jo kieta, kaip priderėjo. Nesivargindamas prisistatyti Klifas apsižvalgė aplink.
Norėjote, kad įvertinčiau sklypo tvarkymo darbus.
Taip, man kai ko reikia. Ar jūsų kompanija daro stebuklus?
Dirbame, jis žvilgtelėjo į spalvingą kampelį už Megės nuvytusias našlaites ir permirkusias petunijas. Jos pastangos užkliudė jo sieloje kažkokią stygą, kažką, kas buvo prislopinta. Vis dėlto Klifas tebebuvo įsitikinęs, kad jai viskas nusibos tada, kai reikės išrauti pirmąsias piktžoles. Gal galėtumėte pasakyti man, ko pageidautumėte?
Šiuo metu tik šaltos arbatos su ledukais. Apžiūrėkite viską, kol paruošiu, tada ir pasikalbėsime.
Visą gyvenimą Megė buvo įpratusi nurodinėti. Ir dabar ji konstatavo faktą, apsisuko ir užkopė išklerusiais laiptais į prieangį. Klifo akys už tamsių akinių prisimerkė. Individualaus dizaino džinsai, pašaipiai pamanė, stebėdamas grakštų klubų siūbavimą, kol durys užsidarė. Ir karato deimantas ant plonos grandinėlės, juosiančios kaklą. Kokį žaidimą ši mažoji Mis Holivudas žadžia? Nueidama ji paliko savo kvapą, švelnų, subtilų, apeliuojantį į vyro jausmus. Gūžtelėjęs pečiais jis atsuko namui nugarą ir apžvelgė žemę.