Всего за 272.52 руб. Купить полную версию
Regana man jau sakė. Be to, esu skaičiusi apie šią vietovę. Turėjo būti įdomu augti ten, kur vyko pilietinio karo mūšis.
Reifas tuo domėjosi labiau nei aš. Žemei vis vien istorinė ji ar ne. Svarbu, kad yra dirbama.
Vadinasi, jūs nesidomite istorija?
Ne itin. Automobilis nudardėjo per Potomako upės tiltą, jungiantį Virdžinijos ir Merilando valstijas. Aš žinau istoriją, pridūrė jis. Neįmanoma jos nežinoti čia gyvenant. Tačiau tam daug dėmesio neskiriu.
O vaiduokliams?
Jiems taip pat.
Ji šyptelėjo.
Vadinasi, žinote apie juos?
Šeinas vėl truktelėjo pečiais.
Negali nežinoti, bet geriau klauskite apie juos kitų šeimos narių. Jie tuo labiau domisi.
Tačiau jūs gyvenate ir dirbate fermoje, kurioje, kaip manoma, vaidenasi.
Taip manoma. Jis nenorėjo nei kalbėti, nei galvoti apie tai. Regana minėjo, kad jūs čia atvykote kažko nuveikti...
Tyrinėti ir aprašyti antgamtinį reiškinį. Ji nusišypsojo plačiau. Tai mano pomėgis.
Jums labiausiai tiktų apsigyventi Barlou name, kurį renovavo Reifas su Regana. Dabar ten įkurtas viešbutukas, kuriam vadovauja viena iš mano brolienių. Jis pilnas vaiduoklių, jeigu jūs jais tikite.
Hmm... jis yra mano sąraše. Tikiuosi kurį laiką ten pagyventi. Regana pasakojo, kad jūs turite didelį namą. Jame taip pat norėčiau pagyventi.
Šeinas nebuvo prieš jos draugiją, bet jam nepatiko tikslas, dėl kurio norėjo pas jį gyventi.
Regana neminėjo, kaip ilgai čia būsite.
Tiksliai nežinau. Ji pažvelgė pro automobilio langą. Šeinas pasirinko trumpesnį kelią per kalnus. Priklausys nuo to, per kiek laiko atrasiu tai, ko ieškau, ir per kiek laiko viską aprašysiu.
Ar jums nereikia į darbą?
Pasiėmiau metinių atostogų moksliniam darbui rašyti. Tie žodžiai jai pačiai taip nuostabiai skambėjo, kad Rebeka net užsimerkė iš pasigėrėjimo. Turiu daugybę laiko ir tikiuosi jį puikiai praleisti. Kai vėl atsimerkė, žvilgsnį patraukė peleninėje žvilgantis auksinis auskaras. Nesijaudinkite, fermeri. Netrikdysiu jūsų gyvenimo. Kai atvyksiu pas jus, galėsite apgyvendinti mane kokiame nors palėpės kambarėlyje. Aš užsiimsiu savo reikalais, o jūs galėsite dirbti savo darbus.
Šeinas norėjo jai kai ką pasakyti, bet pastebėjo, kaip ji įsitempė.
Kas nutiko?
Ji tik papurtė galvą, apimta keisto déjà vu jausmo. Matė kalvas, vietomis apaugusias žalia žole. Tolumoje į miglotą dangų kilo aukšti violetiniai kalnai. Toliau nuo kelio driekėsi kukurūzų ir javų laukai. Juodmargės karvės stovėjo taip ramiai, lyg būtų nupieštos atviruke. Lauko pakraštyje augo tamsus ir tankus miškas, o šalia jo vingiavo upeliukas.
Viskas atrodo taip, kaip ir turėtų, tyliai sušnabždėjo ji. Tiksliai taip. Tobulai.
Ačiū. Tai Makeidų žemės. Didžiuodamasis jis pristabdė automobilį. Šiuo metų laiku nematyti namo per medžių tankmę. Jis yra šio keliuko gale.
Rebeka pastebėjo nelygų žvyrkelį, kuris suko į kairę, o paskui ėjo palei medžius. Širdis dusliai dunksėjo krūtinėje, ji linktelėjo. Kad ir kas būtų, pagalvojo, ji vis dėlto čia sugrįžo. Ir liks čia tol, kol ras atsakymus į visus ją kankinančius klausimus.
Giliai įkvėpusi Rebeka atsigręžė į Šeiną.
Kiek dar liko kelio iki miestelio?
Tik kelios mylios. Susirūpinęs jis prisimerkė. Ar gerai jaučiatės?
Gerai. Ji atidarė langą, norėdama įkvėpti besibaigiančios vasaros oro. Jaučiuosi puikiai.
2
Per parduotuvės vitriną Regana matė, kaip prie šaligatvio sustoja pikapas. Rankose laikydama po vaiką ji išlėkė gatvėn.
Daktarė Nait.
Ponia Makeid.
Rebeka išlindo iš automobilio ir šūktelėjo užplūdus jausmams, paskui apsipylusi ašaromis pribėgo prie draugės. Kažkur pranyko visas šaltumas. Šeinas nejučia ėmė šypsotis žiūrėdamas, kaip abi moterys plepa ir glėbesčiuojasi. Jis pats elgėsi su Rebeka santūriai, galbūt taip elgsis ir ateityje. Tačiau abi drauges akivaizdžiai siejo šilti jausmai.
Kaip aš tavęs ilgėjausi. Kaip ilgėjausi, kartojo Rebeka, o ašaros degino akis. Regana, tu nuostabiai atrodai. O tavo vaikučiai labai šaunūs.
Ji netramdė ašarų. Reganos akivaizdoje niekuomet nesijautė kvailai ir neturėjo slėpti jausmų. Šniurkščiodama palietė Natui skruostą, paskui pirštu perbraukė per švelnią kūdikio galvelę.
Tik pagalvok, nemačiau tavęs vos kelerius metus, o tu jau spėjai ištekėti ir pagimdyti du vaikus. Duok man vieną palaikyti.
Visada norintis, kad jį kas paimtų, Natas ištiesė rankeles.
Tikriausiai tu panašus į tėvelį, džiaugsmingai pasakė Rebeka, kai Natas papūtė lūpas bučiniui.
Į tėvelį, sutiko Natas. Pažaiskime kamuoliu, Šeinai! Vaikas spyruokliavo lyg spyruoklė. Šeinai, pavėžink mane.
Matau, kad tau labiau patinka dėdė nei nepažįstama ponia. Šeinas užsikėlė Natą ant pečių, kur šis galėjo cypti ir pešioti jį už plaukų.
Taigi suradote vienas kitą. Regana nusišypsojo Šeinui ir draugei. Apgailestauju, kad pati negalėjau atvažiuoti tavęs, Rebeka.
Esi labai užsiėmusi. Rebeka atsisuko šyptelėti Šeinui. Be to, tavo svainis puikiai susidorojo su užduotimi.
Tikriausiai pavargai. Užeik į parduotuvę. Kaip tik ruošiuosi ją uždaryti. Šeinai, eikš ir tu, išgersi arbatos.
Ačiū, bet man reikia važiuoti namo. Kraustykis nuo sprando, Natai.
Jis apsuko juokais plyštantį berniuką ratu.